Adresas: Žiedo 2, Mastaičių k., Alšėnų sen., LT-53314 Kauno rajonas
Telefonas: (8~37) 56 14 75
El. paštas: seniunija@alsenai.krs.lt

Jūs esate: seniunija / apie-seniunija / istorija /

 

Istorija

Seniūnijos  pavadinimas kilęs nuo Alšėnų kaimo, kuriame buvo Alšėnų dvaras. Pagal gyventojų pasakojimus dvaro savininkas buvo lenkas Zubelskis (kai kur Zabelskis). Jo   žmona buvo vokietė. Pats dvarininkas gyveno Kaune Žaliakalnyje, kur turėjo gražų namą ir dirbo advokatu. Alšėnų dvare daugiausiai gyveno jo nebylys sūnus. Sovietiniais laikais dvare įsikūrė ,, Lenino keliu” kolūkis. 1951 m. dėl vieno dvare gyvenančio gyventojo kaltės kilo gaisras ir dvaras sudegė. Šiuo metu yra išlikusių tik keletas pastatų ir apie dvaro sodą apsodinti kai kurie medžiai.

Seniūnija nėra garsi istoriniais įvykiais, prieškariniu laikotarpiu aktyviai veikė Šaulių sąjunga, o okupavus sovietams vyko stipri pasipriešinimo kova. Čia veikė "Tauro" apygardos partizanai, buvo įkurta „Birutės“ rinktinė kuriai vadovavo, kovojo ir seniūnijos Pabartupio kaime. 1951- 09- 04. išduotas žuvo legendinis partizanų majoras Juozas Lukša-Daumantas. Jo atminimui, žūties vietoje pastatytas  paminklas. 2001-12-29 Kultūros paveldo direktoriaus įsakymu Nr.477, šis paminklas įrašytas į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą ir 2005-04-29 Lietuvos kultūros ministro įsakymu Nr.IV-190 žuvimo vieta yra  pripažinta saugoma nekilnojamąja kultūros vertybe ir nustatytas jos tikslas- saugoti viešajam pažinimui bei viešajai pagarbai. Prie Garliavos-Pažėrų kelio yra pastatyti atitinkami kelio ženklai, nurodantys paminklo vietą. 

Iš senesnių architektūrinių paminklų seniūnijoje yra išlikusios 2 bažnyčios, abi - Pažėrų kaime. Senoji medinė, pastatyta kapinėse    XVIII a. antroje pusėje dvarininkų Garliauskų, skirta Šv. Jėzaus širdies garbei. Antroji pradėta statyti 1936 m. kunigo J. Rugio iniciatyva iš gyventojų suaukotų lėšų, tačiau iki okupacijos nebuvo baigta. Sovietiniais laikais bažnyčia buvo atiduota kolūkio reikmėms ir joje buvo įrengtas grūdų sandėlys. Grąžinta tikintiesiems 1989 m. Šiuo metu bažnyčia jau veikia, daug pastangų ir lėšų įdėjo šviesios atminties kunigas monsinjoras A.Gustaitis. Digrių kaime yra išlikusieji buvusios Penktadienio (Pėdnyčios) koplyčios fragmentai.  Ši bažnyčia buvo garsi 1863 m. sukilimo metu. Joje pamaldas laikydavo iš Garliavos atvykęs kunigas. Okupacijos metais ji buvo sugriauta ir neprižiūrima baigia sunykti. 

Seniūnijos teritorijoje yra pokario metais išniekintų, nugriautų ir šiuo metu atstatytų eilė architektūrinių paminklų, tai: Pažėrų kaime Lietuvos Nepriklausomybės 15 metų sukakties paminklas, pastatytas vietos Šaulių iniciatyva. Nugriautas 1956 m. Atstatytas 1989 m. bitininko, Alšėnų seniūnijos gyventojo Antano Kazakevičiaus, jo šeimos ir vietos gyventojų rūpesčio dėka. Padainupio kaime vietos Šaulių iniciatyva 1933 m. pastatytas paminklas transatlantiniams lakūnams Stepono Dariaus ir Stasio Girėno skrydžiui atminti. Atstatytas taip pat bitininko, Alšėnų seniūnijos gyventojo Antano Kazakevičiaus ir jo šeimos narių dėka. Digrių kapinėse pastatytas iš lauko akmenų paminklinis kryžius, šimtams žuvusiųjų ir tik 20-čiai slapčia palaidotų "Tauro" apygardos partizanų, J. Lukšos bendražygių. Jonučių kaime prie Dagilių sodybos, prie Vyčio Kryžiaus gatvės ant kalnelio rymo medinis kryžius ir paminklas, pastatytas žuvusiems 4 "Tauro"  apygardos partizanams. Jonučių ir Narsiečių kaimo sankryžoje 1995 m. A. Drūlios iniciatyva pastatytas paminklinis kryžius Jonučių ir Narsiečių kaimų žuvusiems partizanams. 

Girininkų kaimo pakraštyje yra I-ojo pasaulinio karo vokiečių kapinės, tai - 15x15 m dydžio aikštelė, apaugusi medžiais. Kapines žymi kuklus medinis kryžius. 

Tame pačiame kaime, Deltuvai priklausančioje žemėje, yra senosios maro kapinės, vadinamos milžinkapiu. Tarsi išaugusi iš čia palaidotų žmonių stiprybės, ant šio kalnelio, pačioje viršūnėje augo pušis, kurios liemuo buvo apie 2 m skersmens; manoma, kad jai  buvo apie 400-500 metų , tačiau  ilgaamžė pušis neatlaikiusi  audros,  2005 m. buvo nulaužta.

Seniūnijoje yra dvejos veikiančios kapinės - Pažėrų ir Digrių. 

Rašykite seniūnui

Vardas El.pastas Laiskas

Apklausa

Apklausu nera